Dec
16
Apie Lietuvos prekių ženklo konkursus ir jų nugalėtojus galima pasakyti labai daug, o galima tiesiog atsidusti. Neišimtis ir (sveikintina) asmeninė Mariaus Jovaišos iniciatyva “Lietuva Baltijos širdis”. Neprastesnis ėjimas buvo ir “Lietuva – drąsi šalis”. Sunku bepaminti, kokiu lozungu buvo padabintas neva nukopijuotas medelis, bet, tikėtina, jis irgi buvo puikus. Daugelis tautiečių džiaugiasi. O ko nesidžiaugt? Mes – drąsi šalis, mes – Baltijos širdis. O ką jeigu mes – draugiškiausi europoje (ar net pasaulyje), arba Lietuva – krepšinio čempionė (nors šis atvejis per daug arti tiesos, šiam įrašui), arba Lietuva – tolerantiškiausia valstybė? Delfi skaitytojai pritaria tokiam savimeilę glostančiam šalies pateikimui, RAIT apklausos duomenimis – eiliniai gyventojai irgi. Tai kur problema?
Problema tame, kad… Prekių ženklas kuriamas ne lietuviams, bet užsieniečiams. Ar niekam į galvą nešovė elementari mintis ištestuoti potencialius prekių ženklus užsienyje? O bent padaryti Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių apklausą? Kas juos čia pritraukė ir laiko? Jeigu apie Lietuvą spręsti pagal prekių ženklus ir jų konkursus, galima adaptuoti žinomą liaudies išmintį: “Lietuva – дурак с инициативой”.
Nov
07
Pavadinimas su data, nes festivalis prasideda šiandien, tad turit galimybę jame apsilankyti. Apie VDFF turinį daugiau galite pasiskaityti čia ir čia, o dabar trumpai apie komunikacijos idėją.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) vyksta jau šeštąjį kartą. Reikalas vilniečiams žinomas. Problema, kad festivalio publika visą tą laiką nesikeičia – tie patys kino kritikai, keli dokumentiniu kinu besidomintys piliečiai ir ištikimi “Skalvijos” fanai. Vis tik dauguma išgirdusi žodį dokumentika galvoje mato nespalvotą vaizdelį ir liūdnas, depresyvias istorijas. Dokumentika nėra (vien) tai, ką per daugelį metų įrodė tas pats VDFF – tereikėjo lankytis jų filmuose. Todėl šiemet nusprendėmė populiarinti dokumentiką priartindami (palygindami) ją prie labiau priimtino vaidybinio kino. Tokiu keliu bandyta eiti tiek kuriant klausimus norintiems laimėti kvietimus į VDFF (Pvz. Kiek kainavo sukurti vieną populiariausių dokumentinių filmų „Nepatogi tiesa“?
(palyginimui „Terminatorius: Išsigelbėjimas“ kainavo 200 milijonų dolerių). Atsakymas: 1 milijonas dolerių), tiek radijo klipe, reklaminiuose skydeliuose internete, skrajutėse bei lauko reklamos plakatuose.
Lauko reklamos plakatų Vilniuje yra nedaug (ar tik ne 10 vnt.?), tad nenustebkit, jeigu neteko matyti. Tačiau reakcija į juos (bent jau troleibuso stotelėse) paneigia nuomonę, kad niekas neskaito reklaminių tekstų. Skaito. Jeigu įdomu – skaito. O apie rezultatus dar anksti kalbėti. Viena vertus krizė, kita vertus padidėjęs kino teatrų lankomumas (tiesa, visi į kiną eina pramogos, kurios iš dokumetinio nesitiki). Žiūrėsim. Skaityti toliau… »
Nov
05
Klientas: Žmogaus teisių centras / Kino festivalis “Nepatogus kinas”
Darbai: TV, lauko reklama, spaudos reklama, skrajutės, katalogas, puodeliai, kiti dizaino ir ne dizaino darbai.
Pernai turėjom daugybe sunkių ligų apsirgusį Juozą, šiemet tik vieną perdėtai šunimi besirūpinančią personą dėl ko efektas šiek tiek kuklesnis. Belieka tikėtis, kad kitąmet ligos atsinaujins, o šiemet dar pasimėgauti likusiais NK seansais Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Ukmergėje ir Varėnoje. Skaityti toliau… »
Oct
14
Vakarai mus (dažniau vaizdelių “išlaižymo” prasme) senokai paliko akmens amžiuje, o Rusijoje socialinė reklama išgyvena tą pačią stadiją, kaip ir Lietuvoje. Tai žiūri, ką jie apdovanojo spalio 1 d. vykusiuose apdovanojimuose ir matai, kad kiekybė yra viena (ar mes turėtume iš ko tokius apdovanojimus daryti?), o kokybė, dažnai atsiremianti į supratimą apie socialinę reklamą, visai kas kita.
Paverkšlenimus, nespalvotus kadrus ir tolimas metaforas bei moralinius spaudimus-pajuokavimus iš serijos “matyk toliau savo bambos” (turiu omeny klipą apie šuolininkę nuo tramplyno) papildo kažkur jau matyti motyvai (klipas vienas partneris – daug partnerių) ir absoliučiai begėdiška McCannų serija, kurioje bent 4-ių donorystės kampanijų užsienyje kopijos. Na, bet tai Rusija. Iš kitos pusės, džiugina “Откуда берутся дети?” pozityvas – su vakarietišku “nulaižymų” būtų puikus darbas.
Maskvos socialinės reklamos festivalio nugalėtojai ->
