Įsimintiniausios socialinės reklamos (2016, kovas).

Jeigu sąžiningai, ypač turint omenyje žodį „įsimintiniausios“ šio įrašo pavadinime, vieną reklamą aš praleidau. Ji pagaminta Lietuvoje ir, jeigu esate vilnietis, neabejotinai ją matėte ir esate pasmerkti dar ilgai matyti. Joje – mažas berniukas su dauno sindromu ir bandymas akcentuoti, jog visų pirma jis yra žmogus bei bereikalingi išvedžiojimai, kad vėžiu sergančių žmonių nevadiname vėžiais (nes vadiname vėžininkais, jeigu ką).

Negalios tema, kalbant apie apibūdinimus, iš ties įdomi ir unikali. Jeigu kas mūsų paklaustų, kas mes esame, kaip save pristatytume vienu žodžiu, tarp variantų būtų ir „mama“, ir „krepšininkas“, ir „reklamšikas“. Tai apibūdinimai nusakantys, kas mes esame, kuo mes tapome, ką mes galime. Bet užtenka pamatyti žmogų vėžimėlyje ir viskas, jis – neįgalusis. O kodėl ne rašytojas, nors rašo knygas? Arba Nobelio premijos laureatas? Esame diskriminuotojai ta prasme, jog išsirenkame, kas yra normalus žmogus (dauguma) ir žmogiškąsias sąvybes priskiriame tik šiai grupei, visas kitas apibūdindami neva tai kažką sakančiais „gėjais“, „daunais“, „neįgaliaisiais“, „negrais“ ir pan. Mažų mažiausiai, tai yra neteisinga.

Intro dalį paskatinusi reklama bando kovoti su šiais, tiek diskriminuojančiais, tiek įžeidžiančiais, tiek, dažnai, nieko nepasakančiais, apibendrinimais. Problema tik ta, kad bandydami sumažinti žodžio „daunas“ vartojimą, reklamos užsakovai būtent šiuo žodžiu nusėjo visą miestą ir, tikėtina, respubliką. Kitą kartą pamatę šią reklamą, atkreipkite dėmesį, jog vienintelis joje išskirtas žodis (parašytas pasvirai) yra būtent „daunas“. Ir koks tai kontrastas su taip pat kovo mėnesį pasirodžiusia „CoorDown“ reklama (ji yra šio įrašo pabaigoje), kurioje dvi minutes sugebama kalbėti apie „tai“, taip ir nepasakant „to“. Šie žmonės irgi mėgsta alų (ok, ne mažasis herojus iš Lietuvos), siuva, myli, linksminasi – apie tai ir reikia kalbėti, būtent šie žodžiai ir turi pakeisti „dauną“.

Liūdniausia, kad ši reklama, kiek žinau JCDecaux socialinės reklamos politiką, kabos ne mėnesį ir net ne du, bet metus, o gal net ir dvejus. Kol nubluks. Ir klientas neturi teisės priversti jos nukabinti, net jeigu norėtų. Vis tik primindamas pagrindinę socialinės reklamos reikalavimą „nepakenkti“, viliuosi, kad šis įrašas kažkaip prisibels iki asmenų atsakingų už jos viešinimą ir bent sukels abejonę, jog ši reklama priešinga jos užsakovų/kūrėjų tikslams ir netrukus išleis ją užtarnauto poilsio. Visų labui.

Po šio sunkaus intro, keletas socialinių, bet lengvesnių reklamų iš viso pasaulio.

Project Consent | Consent is Simple