

NOMOSHITI. Pirmoji komunikacijos agentūra Lietuvoje, kurios specializacija - sprendimai socialiai atsakingam verslui ir socialinė (visuomeninė) reklama.
Teikiame paslaugas nuo konsultavimo įmonių socialinės atsakomybės klausimais (ĮSA) iki nuoseklios ĮSA politikos sukūrimo ir įgyvendinimo:
-Konsultacijos įmonių socialinės atsakomybės klausimais
-Įmonių socialinis auditas
-ĮSA sukūrimas
-Įmonių vidinio ĮSA specialisto paruošimas ir konsultavimas
-Atstovavimas įmonės darbuotojams (Ombudsmeno veikla)
-ĮSA politikos pristatymas įmonės darbuotojams
-ĮSA viešinimas (specialūs visuomeniniai/socialiniai projektai, jų sukūrimas ir įgyvendinimas)
-Partnerių paieška visuomeninių/socialinių projektų įgyvendinimui
Nors tyrimai (JAV) rodo, kad net 79% pirkėjų, kainai ir kokybei esant lygiai, pasirinktų prekių ženklą, kuris remia kilnų tikslą, Lietuvoje įmonės tokį rėmimą laiko geičiau ne marketingo, bet garbės arba labdaros reikalu. Dėl tokio požiūrio nukenčia ne tik pačios įmonės (ne strategiškai sukurta partnerystė reiškia, jog nekuriama jokia vertė - net gi įvaizdinė), bet ir jų remiamos organizacijos (trumpalaikis ir nepilnavertis rėmimas neužtikrina tikslų įvykdymo).
Mes padedam socialiai atsakingoms įmonėms atrasti su jų veikla susijusią visuomeninę problemą ir jos sprendimo būdus. Nesvarbu, ar tai būtų savarankiškas projektas, ar bendradarbiavimas su toje srityje veikiančia visuomenine organizacija.
Kai pasirinkta paramos kryptis dera su įmonės vizija, įmonė gali tikėtis: padidėjusių pardavimų ir rinkos dalies, sustiprinto prekių ženklo pozicionavimo ir įmonės įvaizdžio, padidėjusių galimybių pritraukti, motyvuoti bei išlaikyti darbuotojus, sustiprinti įmonės patrauklumą investuotojams. Įdomu? Susitikim ir mes papasakosim daugiau.
9 iš 10 socialinių reklamų nepasiekia tikslo (arba pasiekia jį tik iš dalies), nes jas kuria agentūros, kurių specializacija - komercinė reklama. Tačiau suteikti informaciją, įtikinti, priminti apie prekę arba paslaugą, paskatinti pirkti (komercinės reklamos tikslai) yre ne tas pats, kas atkreipti dėmesį į socialines problemas, pakeisti visuomenės požiūrį į jas, formuoti moralines vertybes (socialinės reklamos tikslas).
Viena yra įtikinti žmogų nusipirkti alaus (moki pinigus ir už tai gauni malonumą, atsigaivinimą) arba lėktuvo bilietą (moki pinigus todėl keliauji, kur nori) ir visai kas kita įtikinti žmogų mesti rūkyti (atimti malonumą) arba priversti surinkti šuns ekskrementus (suteikti papildomų rūpesčių).
Todėl 2008 metais įkūrėm NOMOSHITI, agentūrą, kurios specializacija - socialinė (visuomeninė) reklama. Nuo 2009 metų įmonė išplėtė savo veiklą ir užsiima konsultavimu įmonių socialinės atsakomybės klausimais (daugiau apie tai skiltyje "Verslui").
Socialinės reklamos užsakovams siūlome visą paslaugų spektrą - nuo konsultavimo strategijos klausimais iki kūrybos darbų ir projekto įgyvendinimo.
MŪSŲ DARBAI 2008-2009 METAIS:
TAI NE FILMAS
(Klientas: Viešosios politikos ir vadybos institutas)
NEBŪK JUOZAS
(Klientas: Žmogaus teisių kino festivalis "Nepatogus kinas")
BRITNEY SPEARS
(Klientas: Jaunimo linija)
KĖDUTĖ SAUGO
(Klientas: Lietuvos automobilistų sąjunga)
ALIO?
(Klientas: Nordea/Adell Taivas Ogilvy)
BE PATYČIŲ
(Klientas: Nordea/Adell Taivas Ogilvy)
PROJEKTAS "DARBAS"
(Klientas: Lietuvos darbo birža)
GERUMO AKCIJA
(Klientas: Maisto bankas)
WWW.G-TASKAS.LT
(nomoshiti.jp projektas)
KAZACHIOK
(Klientas: Skalvija / Naujojo Rusijos kino festivalis)
ŠV. JONŲ LOGO
(Klientas: v. Jono Krikštytojo, šv. Jono evangelisto ir apaštalo parapija)

Typograph temos dizainas: Pink & Yellow Media. Tinklaraščio pagrindas: WordPress.
© Nomoshiti.jp. Visos teisės saugomos.
Matosi, kad šūdas, bet labai norisi komentaro. Galbūt diskusijos padėtų išvalyti tokį socialinės reklamos šūdą?
Man jau kažkur (ne čia) internete teko diskutuoti su šių akcijų šalininkais (http://www.nomoshiti.jp/blog/uzleiskvieta/), tai paliko kartų įspūdį. Na ir ką čia komentuoti? Žiūri ir galvoji, kaip tai galėtų paskatinti užleisti? Tai, kai sugalvosiu, pasidalinsiu įžvalga
na nors iš juoko mirk…
bet kaip tai patvirtina, niekaip nesuprantu?
aš nedrįsčiau net siūlyti tokio…
Mano supratimu šios socialkės daromos ne iš gero noro, o todėl kad biudžetinei įstaigai *reikia* išleisti tiek ir tiek ant reklamos/paleisti tiek ir tiek žinučių, etc.
Todėl ir daroma lengva ranka; iš serijos “mes patys sugalvosim ką čia pasakyt, o Juozo sunėnas VDA studijuoja – tai papieš po to.”
užleis gal todėl, kad tie vaikiščiai ne tik liežuvius ims rodyt, bet ir spjaudyt ant žydrųjų masės?
Taigi džeisidekas, kad galėtų statyti stendus, įsipareigoja kažkiek prakišti “socialinės reklamos”, tai ir laikydamiesi susitarimo kišą užpildymui visokį …. visokius plakatus.