Šiandien viso pasaulio blog’eriai yra kviečiami susivienyti ir, nepriklausomai nuo to, apie ką jie rašo, užsiminti/ paminėti aplikosaugos, globalinio atšilimo problemas.
Vieną dieną kalbėdamas su drauge apie įvairius socialinius/ nekomercinius projektus, paklausiau ar ji galėtų man padėti ir kas ją labiausiai domina. Žmonės, – atsakė ji. Ir tai, kad greta esančių žmonių problemų sprendimas mums yra svarbiau negu teršiama jūra, deginami miškai, tirpstantys ledynai yra lygiai taip pat gerai suprantama, kaip ir verslininkų geranoriškumas, kai prašai peremti vaikus. Paaugliai? – a, taip, pagalvosim. Vaikai? – o taip, žinoma, privalome jiems padėti.
Tai nėra blogai, bet tai yra čia ir dabar. Galim aklai gelbėt vaikus ir ignoruoti globalinį atšilimą, bet kiek liko laiko, kol patiems reikės gelbėtis? Kol nebebus, ką gelbėti…
Gali išjungti radiją, tv, neskaityti laikraščių ir toliau tuos 500 metrų iki parduotuvės ar sporto klubo įveikti automobiliu. Gali apsimesti, kad viskas gerai – žiemos šaltos, vasaros šiltos, bet pokyčiai vyksta ir mes apie juos girdime kiekvieną dieną. Ar nors ką nors darome, kad tai pasikeistų? Ne, tai nėra vyriausybių darbas – problema visų. O jeigu šiandien paprastą lemputę pakeistume energiją taupančia? O jeigu paprastą dušo galvutę pakeistume vandenį tausojančia? O jeigu kinų restorane vietoj pagaliukų naudotume peilį ir šakutę? O jeigu eidami į parduotuvę nepamirštume vakar pirkto taip sunkiai perdirbamo pirkinių maišelio? O jeigu bananų nedėtume į atskirą maišelį (ką, susiteps?)? O jeigu skirtingas šiukšles (stiklą, popierių, plastmasę) mestume į jiems skirtus konteinerius?
Jeigu ne mes, tai kas? Jeigu ne dabar, tai kada?
[youtube 2816LA5Nxew]
Manau nuoširdžiai parašyta. Man patiko.
A, tada dar klausimėlis – o ką pats/pati darai dėl to, kad sumažinti taršą? Klausiu tik tam, kad pasimokyt. Gal ir aš taip daryčiau.
Žinai, darau ką tik galiu, kad nepersėsčiau prie automobilio vairo. Nusiritau iki tiek, kad gavau iš brolio automobilį dovanų, bet vis tiek jo nesugebu panaudoti pagal paskirtį – dviratis, dviratis, dviratis. O kiti (daugelis) dalykai aprašyti tekste.. Gal tik iš įpročio niekaip nesugebu bananų neįsidėti į atskirą maišelį – vieną kartą pabandžiau, tai jaučiu pardavėja net įsižeidė, kai aš visaip kaip bandžiau įrodyti, jog nereikia dėti bananų į atskirą maišelį :-/ Kažkada nustojau pirkti vandenį 5l bambaliuose (arbatai jis buvo geriau negu vanduo iš krano). Kai pasiskaičiau, koks tai pinigų lupimas ir mažas efektyvumas, tiesiog nusipirkau vandens filtrą. Lemputes pasikeičiau ir dušo galvutę pažiūrėjęs filmą “Nepatogi tiesa”. Kas dar? Nuolat perku tuos pačius popierinius rankšluosčius (realiai reiktų naudoti paprastus ir juos skalbti) ir tualetinį popierių ant kurių parašyta perdirbtas arba recycled – nešvariam stalui ar užpakaliui tikrai nesvarbu kelinto tas popierius varymo. Daugybė smulkių dalykų – neskaičiuoju gi. Jie tiesiog natūraliai atsiranda ir apsigyvena kartu.