“Tokios reklamos frazės kaip „Parduos tave kaip lėlę” arba „Ir Kaune galima gyventi” jau tapo šiuolaikinio folkloro dalimi. Ar socialinė reklama iš tikrųjų keičia žmonių mąstymą, ar yra tik būdas nusiplauti rankas nuo ilgalaikių socialinių kampanijų, aiškinasi Rasa Navickaitė.”
Nomoshiti.jp
Communication with meaning
Category Archives: Socialinė Lietuvoje
Atgimimas: “Prisisek saugos diržą, Petrai!”
[Mūsų darbai:]Transparency International: Išgirdai. Pamatei. Pranešei.
Kampanija: 3 beždžionės.
Klientas: Transparency International Lietuvos skyrius
Darbai: Lauko reklama
Užduotis: atkreipti dėmesį į pranešėjų (žmonių, kurie praneša apie korupciją, etc.) problematiką. Kadangi kampanijos pradžiai pranešėjų apsaugos įstatymas patvirtintas nebuvo, “Išgirdai, pamatei – pranešk” buvo pakeistas į kiek aptakesnes formuluotes. Su viltim, kad rudenį bus antras kampanijos etapas su jau konkretesne žinute, kol kas… www.drasuszodis.lt
Donoryste.lt: Gali dovanoti širdį.
Jeigu pirma socialinės reklamos taisyklė skelbia “nepakenk”, tai antroji yra “jokių dviprasmybių”, kitaip tariant žmogus pamatęs reklamą neturi sau užsiduoti klausimo “kas čia norėta pasakyti?” Deja, problemos egzistuojančios komercinėje reklamoje, dar geriau matosi socialinėje, prie kurių net iš kliento pusės nedirba komunikacijos profesionalai.
Donorystė.lt jau ne kartą pademonstravus, jog turi partnerių mokančių gražiai piešti, su perduodama žinute eilinį kartą krenta į A>B>C>D duobę. Čia tas atvejis, kai organizacijos viduje logine seka sudėliojama žinutė, užmirštant, kad galutine jos išraiška gali būti nesuprantama, nežinant kuo ji grindžiama. Geriausias A>B>C>D pavyzdys buvo tų pačių žmonių darytas “Žalias kaspinas”, kuris klausė “Ar galėčiau laukti dovanos, pats neapsisprendęs dovanoti?”. Supranti, kad užsakovas kas rytą keliasi galvodamas apie organų donorystę ir jam puikiai žinoma žalio kaspino simbolika, tačiau eiliniam piliečiui į nedidelės organizacijos žmonių aktualijas giliai nusispjaut.
Ta pati problema ir dabar. Pamirštam, kad vaizdinė plakato pusė nėra labai motyvuojanti ar sustiprinanti neaiškią žinutę, bet ir pats tekstas toks, kad sunku atnarpliot. Jeigu suprantu, kad kalbama apie organų donorystę, prašymas dovanotį širdį atrodo kiek per stiprus, jeigu norima pasakyti, kad… Na, ne, iš ties, čia galima rasti bent tuziną teksto išrišimo būdų, kurį galiausiai vainikuoja pagalbos telefonu linijoms labiau tinkamas sakinys “vienas pokalbis gali išgelbėti gyvybes”. Yra ir kampanijos klipas, kuris tik sustiprina įspūdį, kad po minimais teiginiais gali pakišti bet ką – ir 2%, ir paramą donorystei, ir..
p.s. Kad neatrodytų, jog čia tėra tuščias kabinėjimasis (“juk realiai supranti apie ką kalbama?”), pastebėsiu, kad www.donoryste.lt jau veda į puslapį susijusį su kraujo donoryste.
STT:“Muilas”.
Šiandien “Ads of the World” pasirodė štai toks reklaminis sprendimas. Pavadinkim tai studentišku Gogelmogelio pajuokavimu, kuris tiesiog užtaisytas vidiniu prieštaravimu – žinutė sako, kad neimk ir neduok kyšio, nes suteptų rankų nenusiplausi ir tuo pačiu duodamas muilas, kuriuo rankos nusiplauna. Tai jau nekalbant apie tai, kad sunku suvokti loginę prasmę kodėl muile yra pinigai (reikėjo kažkur parodyti pinigus?) ar tikrasis sprendimas neturėjo būti tas pats užrašas, plius: a) muilas, kuris nieko neplauna (plastiko, stiklo gabalas); b) muilas, kurį pakišus po vandeniu, vanduo paraudonuoja arba muilas, kuris ištepa rankas (čia jau, aišku, lengvas chuliganizmas)?
Papildymas: Šis darbas neturi nieko bendra su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) – tai veikėjo pasivadinusio agentūra “Gogelmogel” saviveikla šiuo klausimu.
Nauda, kurią gauna socialiai atsakingos įmonės.
st.you - labdaringas www.notashop.lt projektas.
Kai matai iš užsienio plaukiančią statistiką apie tai, jog socialiai atsakingos įmonės uždirba daugiau, egzistuoja ilgiau ir atranda kitų tokios politikos vykdymo privalumų, kyla klausimas, kodėl tiek mažai įmonių šiuo keliu pasuka Lietuvoje? Atrodo nelogiška, prieštarauja verslo logikai. Bet taip jau yra – jeigu niekas aplink to nedaro, reiškia ir mums nereikia, nerizikuosim. Jeigu kas pradės, tai ir mes neatsiliksim. Statistika, skaičiai pristatant buvimo socialiai atsakinga įmone privalumus yra gerai, bet aš ir pats mėgstu ir kitiems siūlau informaciją vertinti kritiškai – pabandyti perleisti ją per save, paklausti, o kaip aš elgčiausi būdamas eilinio pirkėjo, darbuotojo, investuotojo vietoje? Šalta statistika teigia, kad net 76% amerikiečių informacija apie tai ar įmonė žinoma, kaip socialiai atsakinga, daro įtaką pasirenkant darbovietę. Tai šiek tiek sunkiai įsivaizduojama statistika, bet štai kiti skaičiai – 80% teigia, jog jie greičiausiai atsisakytų dirbti kompanijoje, kuri pasižymėjo kaip socialiai neatsakinga (pavyzdžiui viešumoje paskelbta informacija, kad darbui yra išnaudojama menkai apmokama Kinijos vaikų darbo jėga). Tikrai, įsivaizduokim, kas būtų, jeigu informacija apie konservantus “Veiverių” majanoze būtų išeksplotuota plačiau… “Veiverių” majonezo įmonė, žinoma, kaip dedanti konservantus į savo produkciją ir tai nutylinti, ieško darbuotojų”. Tikrai “patrauklu”. Čia prisimenu ir visai neseną Legacy Foundation reklamą, kurioje ieškomas vadovas tabako kampanijai ->>>. Tokia reakcija nesunku patikėt.
Kaip ten bebūtų, nepriklausomai nuo individualių įsitikinimų socialinės atsakomybės naudos atžvilgiu, šios srities praktikai ir teoretikai teigia, jog nuosekliai ir strategiškai įgyvendinama įmonių socialinės atsakomybės politika, gali duoti štai ką:
- Didesnius pardavimus ir rinkos dalį
- Tvirtesnį prekių ženklo pozicionavimą
- Geresnį įmonės įvaizdį
- Didesnės galimybės pritraukti, motyvuoti bei išlaikyti darbuotojus
- Sumažinti veiklos kaštus
- Sustiprinti įmonės patrauklumą investuotojams. Get the whole story
