LTV pradėjo transliuoti Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Užsienio reikalų ministerijos vykdomos kampanijos „Lietuva ir Europa tai TU! klipus. Kaip teigiame klipo aiškinamąjame rašte:
“2010 metais minint svarbias demokratinei Lietuvos valstybei ir jos piliečiams datas – nepriklausomybės atkūrimo 20-ties metų sukaktį bei 6-uosius Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metus, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje drauge su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija inicijuoja socialinę kampaniją „Lietuva ir Europa tai TU!. Pagrindinis šios kampanijos tikslas – atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į teigiamus pokyčius Lietuvoje per 20 pastarųjų nepriklausomybės metų.”
Kol neišsisukom kojos biurokratiniam reikalavimų sąraše, turėjom norą sudalyvauti pateikdami idėjas šiai kampanijai, tačiau… Get the whole story »
Prieš porą savaičių LTV laidoje “Durys atsidaro” apie sunkia situaciją kultūros rėmimo, mecenavimo srityse kalbėjo Aurimas Kamantauskas (ex “Publicum Events” vadovas, o dabar renginių organizavimo įmonės “Rekūrai” vadovas, jeigu čia ne tas pats) ir k/f “Kino pavasario” direktorius Algirdas Ramaška. Iš pirmo žvilgsnio jų mintys apie tai, kad remti kultūrą įmonėms turėtų būti prestižas atrodo teisingos, bet iš tiesų, tai klaidingas, vienpusiškas požiūris. Deja, tuo serga ne tik renginių organizatoriai, įvairios nevyriausybinės (tame tarpe ir vaikų gynimo, puolimo, auginimo, auklėjimo ir maitinimo) organizacijos, bet ir pačios komercinės įmonės, kurios dažnai pamiršta, jog rėmimas nėra asmeninių pomėgių propagavimas įmonės sąskaita – tai atsakomybė. Atsakomybė, kuri įeina į įmonių socialinės atsakomybės sąvoką. Bet apie viską iš eilės ir pradžiai kelių minučių epizodas iš LTV laidos (žiūrėti nuo 29.30):
Apie Lietuvos prekių ženklo konkursus ir jų nugalėtojus galima pasakyti labai daug, o galima tiesiog atsidusti. Neišimtis ir (sveikintina) asmeninė Mariaus Jovaišos iniciatyva “Lietuva Baltijos širdis”. Neprastesnis ėjimas buvo ir “Lietuva – drąsi šalis”. Sunku bepaminti, kokiu lozungu buvo padabintas neva nukopijuotas medelis, bet, tikėtina, jis irgi buvo puikus. Daugelis tautiečių džiaugiasi. O ko nesidžiaugt? Mes – drąsi šalis, mes – Baltijos širdis. O ką jeigu mes – draugiškiausi europoje (ar net pasaulyje), arba Lietuva – krepšinio čempionė (nors šis atvejis per daug arti tiesos, šiam įrašui), arba Lietuva – tolerantiškiausia valstybė? Delfi skaitytojai pritaria tokiam savimeilę glostančiam šalies pateikimui, RAIT apklausos duomenimis – eiliniai gyventojai irgi. Tai kur problema?
Problema tame, kad… Prekių ženklas kuriamas ne lietuviams, bet užsieniečiams. Ar niekam į galvą nešovė elementari mintis ištestuoti potencialius prekių ženklus užsienyje? O bent padaryti Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių apklausą? Kas juos čia pritraukė ir laiko? Jeigu apie Lietuvą spręsti pagal prekių ženklus ir jų konkursus, galima adaptuoti žinomą liaudies išmintį: “Lietuva – дурак с инициативой”.
Sunku vertinti visą „Mes galime padėti kitiems“ kampaniją (joje ir fotografijų parodos, radijos laidos, Lietuvos apskričių bibliotekose rodomi filmai, publikuojami straipsniai regioninėje ir nacionalinėje spaudoje), tačiau labdaros ir paramos fondo “Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras” užsakymu susuktas socialinis klipas (projektą „Mes pasirengę“ remia Europos Komisija, iš dalies finansuoja LR Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijos) patenka į kategoriją “vidiniam vartojimui”. Akivaizdu, kad dirbant su dideliais projektais reklamos užsakovai taip įsisuką į problematiką, jog gali atrodyti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gula ir keliasi galvodamas apie žodžio laisvę Baltarusijoje ar badą Moldavijoje (rimtai?). Gerai, kad “Delfi” šis klipas ėjo su paaiškinimu “TV klipe simboliškai parodoma, kad paramą gali teikti kiekvienas iš mūsų ir ji tampa neįkainojama. Antena baltarusiui leidžia ištrūkti iš politinės izoliacijos ir pamatyti pasaulį, geros rūšies grūdai ukrainiečiui – didelį derlių, šaldytuvas moldavui – išsigelbėjimą nuo bado, lėlė armėnų mergaitei – vaikišką vaikystę.”, bet ką daryt jeigu jį pamatei per TV? Ar (socialinė) reklama turi būti suprantama tik su lydinčiu aiškinamuoju raštu? Get the whole story »
NOMOSHITI. Pirmoji komunikacijos agentūra Lietuvoje, kurios specializacija - sprendimai socialiai atsakingam verslui ir socialinė (visuomeninė) reklama.
Teikiame paslaugas nuo konsultavimo įmonių socialinės atsakomybės klausimais (ĮSA) iki nuoseklios ĮSA politikos sukūrimo ir įgyvendinimo:
-Konsultacijos įmonių socialinės atsakomybės klausimais
-Įmonių socialinis auditas
-ĮSA sukūrimas
-Įmonių vidinio ĮSA specialisto paruošimas ir konsultavimas
-Atstovavimas įmonės darbuotojams (Ombudsmeno veikla)
-ĮSA politikos pristatymas įmonės darbuotojams
-ĮSA viešinimas (specialūs visuomeniniai/socialiniai projektai, jų sukūrimas ir įgyvendinimas)
-Partnerių paieška visuomeninių/socialinių projektų įgyvendinimui
Nors tyrimai (JAV) rodo, kad net 79% pirkėjų, kainai ir kokybei esant lygiai, pasirinktų prekių ženklą, kuris remia kilnų tikslą, Lietuvoje įmonės tokį rėmimą laiko geičiau ne marketingo, bet garbės arba labdaros reikalu. Dėl tokio požiūrio nukenčia ne tik pačios įmonės (ne strategiškai sukurta partnerystė reiškia, jog nekuriama jokia vertė - net gi įvaizdinė), bet ir jų remiamos organizacijos (trumpalaikis ir nepilnavertis rėmimas neužtikrina tikslų įvykdymo).
Mes padedam socialiai atsakingoms įmonėms atrasti su jų veikla susijusią visuomeninę problemą ir jos sprendimo būdus. Nesvarbu, ar tai būtų savarankiškas projektas, ar bendradarbiavimas su toje srityje veikiančia visuomenine organizacija.
Kai pasirinkta paramos kryptis dera su įmonės vizija, įmonė gali tikėtis: padidėjusių pardavimų ir rinkos dalies, sustiprinto prekių ženklo pozicionavimo ir įmonės įvaizdžio, padidėjusių galimybių pritraukti, motyvuoti bei išlaikyti darbuotojus, sustiprinti įmonės patrauklumą investuotojams. Įdomu? Susitikim ir mes papasakosim daugiau.
9 iš 10 socialinių reklamų nepasiekia tikslo (arba pasiekia jį tik iš dalies), nes jas kuria agentūros, kurių specializacija - komercinė reklama. Tačiau suteikti informaciją, įtikinti, priminti apie prekę arba paslaugą, paskatinti pirkti (komercinės reklamos tikslai) yre ne tas pats, kas atkreipti dėmesį į socialines problemas, pakeisti visuomenės požiūrį į jas, formuoti moralines vertybes (socialinės reklamos tikslas).
Viena yra įtikinti žmogų nusipirkti alaus (moki pinigus ir už tai gauni malonumą, atsigaivinimą) arba lėktuvo bilietą (moki pinigus todėl keliauji, kur nori) ir visai kas kita įtikinti žmogų mesti rūkyti (atimti malonumą) arba priversti surinkti šuns ekskrementus (suteikti papildomų rūpesčių).
Todėl 2008 metais įkūrėm NOMOSHITI, agentūrą, kurios specializacija - socialinė (visuomeninė) reklama. Nuo 2009 metų įmonė išplėtė savo veiklą ir užsiima konsultavimu įmonių socialinės atsakomybės klausimais (daugiau apie tai skiltyje "Verslui").
Socialinės reklamos užsakovams siūlome visą paslaugų spektrą - nuo konsultavimo strategijos klausimais iki kūrybos darbų ir projekto įgyvendinimo.
MŪSŲ DARBAI 2008-2009 METAIS:
TAI NE FILMAS (Klientas: Viešosios politikos ir vadybos institutas)
NEBŪK JUOZAS (Klientas: Žmogaus teisių kino festivalis "Nepatogus kinas")
Ieškom dizainerių (ypač), tekstų kūrėjų ir kitų reklamos srities atstovų, kurie iš geros valios kartais galėtų prisidėti prie socialinių/ visuomeninių projektų įgyvendinimo. Kartais atsiranda įdomių projektų, o pinigų jiems - ne. Nesinorėtų, kad gražios iniciatyvos žlugtų. Tai jeigu yra noras kartais su mumis bendradarbiauti (kartais už pinigus, kartais ne), brūkštelkit paulius@nomoshiti.jp
Apie Lietuvos prekių ženklo konkursus ir jų nugalėtojus galima pasakyti labai daug, o galima tiesiog atsidusti. Neišimtis ir (sveikintina) asmeninė Mariaus Jovaišos iniciatyva “Lietuva Baltijos širdis”. Neprastesnis ėjimas buvo ir “Lietuva – drąsi šalis”. Sunku bepaminti, kokiu lozungu buvo padabintas neva nukopijuotas medelis, bet, tikėtina, jis irgi buvo puikus. Daugelis tautiečių džiaugiasi. O ko nesidžiaugt? Mes – drąsi šalis, mes – Baltijos širdis. O ką jeigu mes – draugiškiausi europoje (ar net pasaulyje), arba Lietuva – krepšinio čempionė (nors šis atvejis per daug arti tiesos, šiam įrašui), arba Lietuva – tolerantiškiausia valstybė? Delfi skaitytojai pritaria tokiam savimeilę glostančiam šalies pateikimui, RAIT apklausos duomenimis – eiliniai gyventojai irgi. Tai kur problema?
