Klientas: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Problema: Žmonės neatpažįsta diskriminacijos bei nesuvokia jos pasekmių. Dauguma žmonių, pavyzdžiui, homoseksualų mušimą supranta kaip diskriminaciją, tačiau jų nepriėmimas į darbą, jų manymu, yra jų asmeninis reikalas (“aš jų nediskriminuoju, tegu daro ką nori savo namuose, bet aš su tokiais dirbti tiesiog nenoriu”). Tuo pačiu į darbą priimamas antras geriausias pretendentas, nes pirmasis yra moteris su dviem vaikais, kurie “garantuotai” nuolat sirgs ir dėl to moters dažnai nebus darbe – norisi, kad žmonės žingsnis po žingsnio pradėtų suvokti, jog filosofija “geriau priimsiu “savą”, negu…” kenkia visai visuomenei ir kiekvienam mūsų individualiai. Jeigu ironizuot krepšinio tema, tai klipas būtų apie Lietuvos rinktinę, kuri sudaryta tik iš Kauno “Žalgirio krepšininkų. Aš jų nediskriminuoju, sakytų Kemzūra, tegu sau žaidžia krepšinį, aš tiesiog nenoriu, kad jie žaistų rinktinėje.
(Bendras darbas su BOX).
Nomoshiti.jp
Communication with meaning
Category Archives: Socialinė Lietuvoje
LGKT: Jau geriau… / Diskriminacija kenkia visiems.
[Mūsų darbai:] Transparency International – Darth Vader and NGO.
Labai seniai daryti klipai (čia sujungti į vieną) “Transparency International” keliantys klausimus ar mes viską žinom apie nevyriausybines organizacijas ir kviečiantys klausti klausimus apie jų veiklą. Daryti visų pirma Armėnijai, studentams, seminarams, etc.
Originali versija:
Versija prie kurios negali prisikabinti LEGO kūrėjai:
[Mūsų darbai:] Transparency International Lietuva – Darbo skelbimas.
Klientas: Transparency International Lietuvos skyrius.
Iliustratorė: Monika Puzauskaitė.
Media: Baddog atvirukas.
Užrašas kitoje atviruko pusėje:
KORUMPUOTAS VYRIŠKIS IEŠKO DARBO. Privalumai: 30 metų piktnaudžiavimo patirtis, pasirūpina savais, nuosava kišenė, nė karto nepagautas.
Maltos ordinas: Sveikuolė ir Vegetaras.
Kartais puikų darbą nuo vidutiniško skiria vos keli žingsniai. Maltos ordinas (atrodo, kad jie) ne kartą yra išėjęs į viešumą lauko reklama, tačiau iki šiol visada tuo pačiu – graudenimo keliu. Nežinau kaip kitiem, tačiau mane skausmo ir nevilties supančioti veidai šiek tiek baugina, atstumia. Kartais plakatai pasiekia tokį lygį, kad net norėdamas negali patikėti, jog rodomoj situacijoj galėtum kažką pakeisti. Visai kitaip šiais metais. Puiki foto su šiek tiek optimizmo ir išdidumo turinčia emocija, puikus grafinis apipavidalinimas (gal išskyrus dalį raudonai, kuri kliūva tiek dėl skaitomumo, tiek dėl aiškumo (o ką ten siųst ta žinute, o gal galima skambinti?), tiek dėl labai dalykinio ir greito “dėkojame už jūsų gerumą”, kurį išgirsti kitame laido gale) ir net smagiai, nors ir paprastai apžaista žinutė su maisto neįpirkimu. Ne Kanų liūtai ir net ne ADrenalinas, bet tiesiog puikus darbas. Get the whole story
[Mūsų darbai] k/f Nepatogus kinas – “Haters”.
Klientas: Žmogaus teisių centras / k/f Nepatogus kinas
Darbai: Lauko reklama
Šiais metais iš vienos pusės norėjosi kažkiek aštresnės kampanijos negu darėm iki šiol, iš kitos – nesinorėjo nei “najiezžalint” ant tų, kurie švaisto savo laiką menkniekiam (kai pasaulyje ir greta mūsų yra rimtesnių problemų), nei daryti spaudimą tiems, kurie lyg ir norėtų kažką daryti, bet laukia spyrio į užpakalį. Kažkur perskaityti rašytojo Paulo Coelho žodžiai “90% of haters are begging for love. 10% just want a little attention” pasirodė esą būtent tai, ko norėtųsi šiais metais, o būtent – supratimo. Supratimo, kad yra kitokių žmonių nei tu. Žinot, atstovaudamas vyrišką giminę aš negaliu suprasti, kaip galima mylėti vyrą ir norėt gyvenimą praleisti su vyru, o ne su moterimi. Bet lygiai taip pat man patinka vienos moterys ir aš renkuosi būti su jomis, o ne tomis, kurios man nepatinka. Tarkim, man nepatinka Petro Gražulio žmona ir aš nenorėčiau su ja nei gyventi, nei susilaukti vaikų ir aš net nesuprantu, kaip galima norėti susieti savo gyvenimą su tiek neapykantos demonstruojančia persona, tačiau aš tai laikau tų žmonių apsisprendimu ir nematau reikalo kištis į jų santykius – tai jų reikalas dėl kokių priežasčių jie pasirinko vienas kitą. Bet va yra personų, kurios kaip akmens amžiaus žmogus bijo kiekvieno ne savo genties padaro. Visi, kas yra kitokie nei jis ar jo gentainiai, yra potencialūs priešai, kurie atims derlių, žmonas, vaikus. Atrodytų, kad 21 amžiuje užaugęs žmogus jau turėtų suprasti, kad saugumo lygis dabar yra kiek kitoje pakopoje negu jis buvo prieš tris milijonus metų. Kodėl kažkam toks saugumo jausmas neišsivystė galima tik spėti, tačiau psichologinės priežastys čia žaidžia ne paskutinį vaidmenį. Todėl gal ir nelabai galėdamas tikėti, jog kažkas pasikeis vietinių pykčio herojų elgesyje, linkiu, jog kai kas pasikeistų mumyse – suprastume kodėl jie taip elgiasi arba tiesiog suprastume, kad yra kitokių žmonių, priimtume juos tokius, kokiais jie yra (priimti, suprasti – tai ne tas pats kas gerbti ar mylėti). Jeigu netinka priežastys nurodytos citatoje, galima susigalvoti kitas, bet jos neabejotinai yra. Tad už supratimą, jog viskas turi priežastį net jeigu jos ir nežinome.
* * *
Lauko reklamai buvo sukurti trys maketai: Gražulis, Hitleris, Skinas. Pirmus du Vilniaus miesto savivaldybė uždraudė naudoti. Pirmąjį dėl asmens atvaizdo naudojimo reklamoje, antrąjį – dėl nacistinių simbolių propagandos. Abudu sprendimai ginčytini, tačiau jau nebent tik teisme ateityje, o plakatus reikia kabinti jau dabar. Tad įsidedam du darbus į beveik neegzistuojančią Lietuvoje kategoriją “uždrausta reklama” ir papildomai prie Skino prijungiame Ku Klux Klano atstovą bei Omeną-jaunąjį nacistą (cha). Kiti plakatai: Get the whole story
