Sep
16
Jeigu Seth Godinas jums yra guru, pakaks perskaityti jo įrašą “Enormity” ir įsikalti į galvą – kuo didesnę problemą žmonėms siūlai spręsti, tuo mažiau šansų, kad jie prisidės. Paaiškinimas paprastas – kiekvienas norim matyti savo darbo rezultatus ir nenorim švaistyti jėgų beviltiškiems (o tokiais ir atrodo grandioziniai) projektams. Logikos yra, bet ar tikrai?
Apie tai (vienoje geriausių pastarųjų metų komunikacijos knygų) “Made To Stick” kalba Cheap Heath ir Dan Heath. Viskas prasidėjo nuo Motinos Teresės citatos:
“If I look at the mass, I will never act. If I look at one, I will”.
Cernagie Mellon universiteto tyrėjai nutarė ištirti ar tai galioja visiems. Norėdami tai išsiaiškinti, tiriamiesiems jie davė klausimyną (apie technologijų naudojimą) ir 5$ už dalyvavimą. Klausimyno turinys buvo visai nesvarbus – tyrėjams tiesiog reikėjo įduoti 5$ (1$ kupiūromis) ir pažiūrėti, kaip jie bus panaudoti, kai po klausimyno užpildymo, tiriamiesiems bus įteiktas laiškas-brošiūra su pagalbos prašymu. Tiesą sakant, laiškai buvo du, jie buvo skirtingi ir kiekvienas iš dalyvių gavo tik vieną iš jų. Pirmojo laiško pagrindas buvo statistika ir problemų Afrikoje mąstelio įvardijimas, pavyzdžiui: “Dėl maisto trūkumo Malavyje kenčia trys milijonai vaikų”. Antrąjame laiške buvo kalbama apie vargšę mergaitę vardu Rokia, kuri gyvena Malyje, Afrikoje ir kurios gyvenimas pasikeistų, jeigu jūs paaukotumėt jos šeimai. Abu pagalbos šauksmai buvo pasirašyti “Save The Children” vardu.
Rezultatas? Get the whole story »
Sep
16
Jeigu tikėt “Teo” atliktu tyrimu, “Per paskutinius 12 mėnesių kokioje nors veikloje be jokio atlygio savo laisvalaikio sąskaita yra dalyvavę 46% Lietuvos gyventojų” (pusė Lietuvos!). Jeigu apsižvalgytumėt aplink, ar lengvai tuo patikėtumėt? Taip, daugelis, kaip savanoriavimą, įvardino tokias paprastas veiklas, kaip aplinkos tvarkymas arba padėjimas žmonėms kokiu nors būdu, bet kas už viso to slepiasi? Šiuo atveju, jeigu nesutinkat su statistika, lengviausias paaiškinimas būtų, jog savanoriavimas iš esmės yra teigiama veikla, tad kaip po viso to atsakyti į klausimą: O pats ar savanoriaujat? “E… Taip. O kaip? Na, e… Padedu žmonėms, e… Tvarkom aplinką, kai būna kas nors organizuoja…”. Tikėtina, jog panašių rezultatų galima tikėtis ir klausiant ar mušate savo vaikus? “Ar aš? Ne (aš savuosius tik auklėju)”. Martino Lindstromo tyrimo metu, kuris nusėdo knygoje “Buyology”, dažnai gali perskaityti, jog žmonės nemeluoja – tiesiog sprendimus priimanti pasąmonė dažnai prieštarauja sąmonei. Iš čia ir “Reklama manęs neveikia” bei pilni namai reklamuojamų prekių. Get the whole story »
Aug
28
(Mano įrašas tinklaraštyje dansu.lt) Dažnai prisimenu prieš kelis dešimtmečius vaikiškame žurnale „Genys“ išspausdintą istoriją apie tai, kaip Paršiukas Čiukas virė savo gimtadienio sriubą. Kiškio patartas Čiukas sriubą paskanino morka, ožkos – kopūstu, ežio – obuoliu ir t.t. Nereikia nė sakyti – vos paragavę galutinio rezultato visi ėmė spjaudytis. Panašių rezultatų galima pasiekti focus grupėse, kai po darbo į aptarimų kambarį pakviesti nepažįstamieji trumpam tampa reklamos ekspertais. „Facebook“, „Twitter“ ir tinklaraščių eroje kiekvienas tapo specialistu, kritiku, žinovu, o aplink tik ir girdi: reikia klausyti vartotojų – jie patys pasakys, ko jiems reikia. Ar tuo reikia tikėti todėl, kad daug kas taip sako, ar todėl, kad tai iš tiesų pasitvirtina?
***
Keletą gerų pavyzdžių šia tema yra pateikęs pop sociologas Malcolm Gladwell. Kad ir istorija apie Howard Moskowitz bei spagečių padažą. Viskas prasidėjo, kai atsiradus aspartamui, „Pepsi“ davė užduotį Howard Moskowitz atrasti tobulą kiekį saldiklio jų Diet Pepsi. Tai, kas žemiau 8% yra per mažai saldu, o tai, kas virš 12%, pernelyg saldu, teigė jie. Taigi, Howard Moskowitz padarė daugybę „Pepsi“ variantų, kuriuose saldumas kas 0.5% didėjo nuo 8% iki 12%. Rezultatu „Pepsi“ nebuvo patenkinta, nes Howardas, apklausęs šimtus vartotojų, priėjo nuomonės, jog nėra tobulo kiekio – yra tobuli kiekiai, tai yra, žmonių skoniai pernelyg skyrėsi, jog pavyktų atrasti stebuklingą vidurkį. Get the whole story »
Aug
24
Įsivaizduok, kad sužinai apie šaunią iniciatyvą nukreiptą prieš nepilnamečių rūkymą. Palaikytum? Manau, kad taip. O jeigu sužinotum, kad ją remia tabako gigantas Philip Morris? Įtartina ar tikslas pateisina priemones ir jau geriau tokia kampanija su nemalonų kvapą turinčiais pinigais negu jokios kampanijos?
Pilietinės atsakomybės fondas (PAF) rugpjūčio 20 d. pradėjo „Atsakingų diskusijų“ ciklą, o pirmoji diskusija ir buvo apie tai – problematišką paramą. Ar „problematiški“ pinigai gali pakeisti kvapą? Ar gali būti, kad tokią paramą siūlančios įmonės nesiekia jokių savanaudiškų tikslų ir tik nori prisidėti prie visuomenės gerovės?
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovas Aurelijus Veryga poziciją „gera daryti gerą“ pavadino nesąmone, nes, pasako jo, kiekviena komercinė įmonė siekia pelno ir negali tiesiog švaistyti savo pinigų, jeigu jie neatneš naudos (ilgalaikės įvaizdinės ar per padidėjusius pardavimus). “Stumbro” atstovė Vaida Budrienė su tokiu teiginiu, iš kart nesutiko, nors vėliau paaiškėjo, kad jos nuomone „gera daryti gerą“ yra tik tada, kai prie šio fakto pridėta „iniciatyvą remia STUMBRAS“. Galiausiai visus nokautavo „Menų spaustuvės“ vadovas Audronis Imbrasas, kuriam Get the whole story »
Jul
07
Praeitą savaitę buvo auksas, tad po trumpos pauzės grąžinu skolą ir dedu sidabrinius bei bronzinius klipus iš serijos socialinė, kultūrinė arba šiaip gėrį nešanti reklama: Get the whole story »
