Kartais jam pavyksta. Kartais gali daug ką atleisti, nes tai yra menas. Bet būna atvejų, kai atleisti būtų neatleistina.
Štai prieš kelias dienas gavau iš kolegės “Baddog” socialinių atvirukų kolekciją, kuriuos vienija lygių galimybių problematika ir dizainerė (bei idėjų autorė) Jurga Juodytė. Neturiu prieš kūrėją nieko asmeniško (juk idėjų, jeigu jos būtų prastos, klientas gali nepirkti?), bet štai pirmas darbas, kurį specialiai įdedu be šūkio ir leidžiu kelias akimirkas pagalvoti, kas šiuo darbu norima pasakyti:
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Žinoma, kad taip daryti negalima – šūkis yra neatsiejama tokio darbo dalis. Todėl žiūrim į darbą tokį, koks jis pasiekė kiekvieną žmogų:
Bet… Ar kas nors pasikeitė? Na, be apatinių spalvos. Tiesa, ji jau buvo pasikeitusi… Tai, kas pasikeitė? Ką šis šūkis iliustruoja? Lytinę orientaciją? Ne. Darbo kokybę? Irgi ne. Nežinau…
Gaila nepasiruošiau kitų dviejų darbų versijos be šūkio, bet gi kiek galima žaisti… Pirmas:
Jeigu nepastebėjot “minties”, tai ji ant moteriškės kojinių. Verčia iš kojų ir įkalą į galvą visiems laikams, jog moterys turi konstitucinę teisę būti su kojinėmis.
Kitas darbas iš tos pačios serijos:
Kaip supratote, moterys pakeitusios ratą norėtų gauti auksinį ratą ant kaklo. Beje, šūkyje po “įvertintas taip” turi būti kablelis, bet ne gi kas pastebės, kai “idėja” tiesiog neša stogą?
PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA. PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGA.
veltinukai
“Moterys taip pat turi konstitucinę teisę gyventi be prievartos ir smurto” – jie patys supranta, kad lipa ant grėblio? Jeigu čia būtų kalbama apie prigimtinę teisę, tada suprasčiau, bet dabar konstitucinė teisė – taip išeina, kažkas galėtų pakeisti Konstituciją, nepaminėti joje lyčių lygybės, ir tada jau smurtas prieš moteris būtų legalus?
k., ir tai niekam ten nerūpi :)