Apie Lietuvos prekių ženklo konkursus ir jų nugalėtojus galima pasakyti labai daug, o galima tiesiog atsidusti. Neišimtis ir (sveikintina) asmeninė Mariaus Jovaišos iniciatyva “Lietuva Baltijos širdis”. Neprastesnis ėjimas buvo ir “Lietuva – drąsi šalis”. Sunku bepaminti, kokiu lozungu buvo padabintas neva nukopijuotas medelis, bet, tikėtina, jis irgi buvo puikus. Daugelis tautiečių džiaugiasi. O ko nesidžiaugt? Mes – drąsi šalis, mes – Baltijos širdis. O ką jeigu mes – draugiškiausi europoje (ar net pasaulyje), arba Lietuva – krepšinio čempionė (nors šis atvejis per daug arti tiesos, šiam įrašui), arba Lietuva – tolerantiškiausia valstybė? Delfi skaitytojai pritaria tokiam savimeilę glostančiam šalies pateikimui, RAIT apklausos duomenimis – eiliniai gyventojai irgi. Tai kur problema?
Problema tame, kad… Prekių ženklas kuriamas ne lietuviams, bet užsieniečiams. Ar niekam į galvą nešovė elementari mintis ištestuoti potencialius prekių ženklus užsienyje? O bent padaryti Lietuvoje apsigyvenusių užsieniečių apklausą? Kas juos čia pritraukė ir laiko? Jeigu apie Lietuvą spręsti pagal prekių ženklus ir jų konkursus, galima adaptuoti žinomą liaudies išmintį: “Lietuva – дурак с инициативой”.
žodyje „lozungu“ praleista raidė
Ačiū, pataisiau.
o gal paprasciausia tereikia palyginti? http://www.gsk.lt/index.html
Kasparai, įrašas kaip tik ne apie tai – tebūnie logotipai panašūs (kiek jau tų širdelių prinaudota, o Lietuvos atveju ji bent jau nepritemptai atrodo), kad tik jų atsiradimo pagrindas būtų ne iš piršto laužtas. O kai pagrindas popierinis, tai nieko ant jo nepastatysi.
Naujausias įrašas labai senas, ar nutraukėte blogo rašymą?