Lietuvoje labai mėgstama ieškoti, kas iš ko kokią idėją pavogė. Dažnai tai pavyksta, bet dažnai reikia pripažinti, kad tai tik sutapimas – panašus tik pateikimo būdas arba pati idėja. (Deja, kartais matyt, kad ir idėja panaši ir atlikimo būdas).
Užsimenu apie tai todėl, kad kaip tik kelių savaičių eigoje į akis pateko keli darbai, kurie priminė vieną istoriją. Gerokai anksčiau negu lauko reklamos stenduose atsirado organų donorystės reklama “Šviesti, negalima užgesti”, agentūra, kurioje tuo metu dirbau, kaip tik bandė klientui parduoti kelias idėjas šia tema. Puikiai atsimenu vieną savo idėją, kurios dalinį įgyvendinimą mačiau šiais metais, bet šį kartą apie kitos kūrybinės komandos idėją (tiesa, jie patys ją buvo nurašę, tad teko priverst pristatyt). Grubiai tariant, jų mintis buvo pasakyti žmonėms, kad paaukotų savo organus po mirties kilniam tikslui (gyvybės išsaugojimui), o ne kirminų pietums. Deja, klientas pasiplovė ir turim, ką turim. Tuo tarpu užsienyje:
Worms will have it. Unless you donate.
Tiesa, antroji reklama yra iš www.chipshopawards.com – dienos šviesą neišvydusių reklamų apdovanojimų, bet vis tiek puikiai iliustruoja mintį apie ore sklandančias idėjas.
organų donorystė – tema , kuria teko padiskutuoti su vienu gerb. profesoriumi, kuris man dėstė bioetiką…ir aš po šiai dienai manau, kad donorystę paskatinti nereikia tokių brutalių veiksmų kaip antai reklama su worms’ais(nors idėja…tiksli, pagirtina). reikia tiesiog informacijos…daug ir tinkamai pateiktos informacijos, kuri nebūtų eiliniai pasvaisčiojimai, kad donorystė – gėris ir t.t. reikia, kad žmonės suvoktų, jog tapęs donoru tu nepasirašai sau mirties nuosprendžio ir tave ir toliau gydys ir t.t.:) aš pats neturiu donoro kortelės, bet tik dėl savo apsileidimo.. žodžiu reikia apšviesti žmones:)mane irgi.