Neapykantos kalba yra nusikaltimas.

Pirmoji (iš trijų) kampanijų apie neapykantos kalbą tiek internete, tiek ir už jo ribų.

Kampanijos startas pavasario pradžioje buvo numatytas dar gerokai iki Seimo rinkimų baigties ir juo labiau nežinant, kad panašiu metu į viešumą iškils tiek diskusijos apie Stambulo konvenciją, lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, tiek svarstymai neapykantos kalbą įtraukti į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Ir nors kritikai (skeptikai būtų žingsnis į priekį) plaka visus aukščiau paminėtus dalykus į vieną krūvą, poreikis kalbėti apie neapykantos kalbą ir ją spręsti egzistavo ir egzistuoja nepriklausomai nuo šios dienos aktualijų. Niekas neplanuoja suvaržyti žodžio laisvės ar „tiesiog nuomonės“ tol, kol ji netampa neapykantos kalba. Žmogaus bauginimas, žeminimas, žmogaus orumo niekinimas – siunčia visuomenei žinutę, kad jie yra nepageidaujami, nelygiaverčiai, nekenčiami vien todėl, kad juos vienija ta pati tautybė, lytis, seksualinės orientacija, negalia ar odos spalva. Menkindami tai, ko žmonės negali pakeisti, mes niekiname jų tapatybę.

Kaip parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu įvykdyta reprezentatyvi Lietuvo gyventojų apklausa, net 65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad neigiami komentarai apie tam tikras visuomenės grupes turėtų būti laikomi viena iš diskriminacijos formų, tačiau tik 36 proc. sutiktų, kad tokie komentarai būtų laikomi baudžiamuoju nusikaltimu (33 proc. nesutiktų, o dar 31 proc. nežinojo, ką atsakyti).

Daugiau kaip penktadalis tyrimo dalyvių mano, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes yra tik nekalti, neapgalvoti juokeliai. Trečdalis mano, kad tokie komentarai – yra saviraiškos laisvė (su tuo nesutinka 46 proc., dar 22 proc. nežinojo, ką atsakyti).

Dauguma žmonių, susidūrę su neigiamais komentarais internete, niekur nesikreiptų (47 proc.) arba nežinotų kur kreiptis (22 proc.). Tik 18 proc. nurodė, kad kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, dar beveik 15 proc. – į socialinių tinklų arba interneto svetainių administratorius. Į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri yra atsakinga už neapykantos kalbos prevenciją, kreiptųsi vos 2 proc. gyventojų.

Atsižvelgdami į apklausos rezultatus pirmajai kampanijai pasirinkome žinutę NEAPYKANTOS KALBA YRA NUSIKALTIMAS. Kampanijos tikslas yra pakeisti kai kurių žmonių įsitikinimą, kad neapykantos kalba tėra nekalti juokeliai ar žodžio laisvė ir paskatinti juos reaguoti į tokius nusikaltimus.

Tiek kampanijos vaizdo, tiek radijo klipuose naudojamos tikros citatos ir pavyzdžiai. Ne patys aštriausi, bet manome, kad to turėtų užtekti sukelti svetimos gėdos jausmui, parodyti, kas gali būti neapykantos kalba ir, kad už tai yra baudžiama. Kampaniją lydi plataus masto PR kampanija ir interneto puslapis www.nepyka.lt

VIDEO

RADIJAS

LAUKO REKLAMA

Kampanija sukurta įgyvendinant projektą „#NoPlace4Hate: Lietuvos institucijų atsako į neapykantos kalbą tobulinimas“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis.