Prieš išvykdamas į pernykštį reklamos festivalį “Golden Drum” (Slovėnija) iš dizainerių klano gavau užduotį paspaustį ranką Stefan’ui Sagmaister’iui. Taip, tuo metu ir man buvo sunku pakartoti jo pavardę, tad nenuostabu, kad apie užduotį lengvai pamiršau – buvo ten ir įdomesnių dalykų.
Bet įdomiausia buvo tai, kad grįžęs į Lietuvą atraportavau – žinokit kokį nerealų pristatymą padarė kažkoks dizaineris Sagmeister… Jaučiu, kad tai buvo vienas pirmųjų spyriu tam, kad pradėčiau daryti tai, ką dabar po truputį ir darau – socialinę reklamą, gerį arba tiesiog tai, kas dovanoja žmonėms džiaugsmą, šypseną.
Sagmeister turi savo dizaino studija, bet kaip pamatysit pažiūrėję žemiau esančiame jo pokalbyje su “TEDTalks” dalyviais, jo darbo metodai kiek kitokie. Be griežtų “deadline’ų”, dirbant prie vieno projekto vienu metu ir… Darant tai, kas jam pačiam svarbu, atrodo prasminga. Ir nors viskas, ką pamatysit yra naudinga bei įdomu, tai dalis “Things I have learned in my life so far” (kuri čia prasideda 13.30 ir trunka vos kelias minutes, nors iš tiesų yra gerokai ilgesnė) tada mane išvertusi iš saugumo būsenos, kurioje buvau.
Gal pažiūrėję šį pokalbį ir kažkas iš jūsų pasijus panašiai?
Dar vieną inspiruojantį įrašą rasit čia.
Būtų smagu, kad daugiau reklamos agentūrų žiūrėtų į reklamą ne kaip į užduotį už kurią jiems sumokės, bet kaip į galimybę sukurti ką nors gražaus ir taip praskaidrinti pilką kasdienybę begalei žmonių :)
Manau, kad dauguma taip ir nežiūri. Deja, nelabai kitoks požiūris įdomus pačiam klientui, kuris galų gale ir moka tau pinigus.
o gal problema yra tame, kad žmonės nežino, kad reklama gali būti kitokia? mažai originalių pavyzdžių ir žmonės mano, kad reklama jau pati savaime, kad ir bet kokia yra “jėga” :)
žmonės, tai čia kas – klientai? aš apie puodų gamintojus iš pasvalio nekalbu – tik apie tuos didžiuosius, grandus su kuriais teko dirbti. patikėk, mes jiem kasmet bent po kanų nugalėtojų peržiūrą padarydavom. ir ką? ir nieko. pasidžiaugdavom, pasijuokdavom ir vėl dirbdavom toliau – kaip “reikia”.
O klientai labai įtikėję, kad jie geriausiai žino kaip reikia? Galima pastebėti tendenciją, kad visur viską mėginama vienu užpakaliu užsėsti ir viską vienu metu mokėti :)
Didžioji dauguma – taip. Jie ŽINO ir kokia muzika turi būti, ir kokios spalvos marškinėliai turi būti pagrindinis herojus. Liūdniausia, kad jeigu paklausi, o ką mūsų TG (tikslinės grupės) narys daro eilinę dieną po darbo arba kas jį priverstų (koks motyvas) pasirinkti paslaugą “x”, jie tik mykia ir spėlioja. Dažnai parduodant idėjas susiduria jų “aš manau”, prieš agentūros “aš manau”. klientas visada teisus :) bendrai retai kada kūryba, strateguotojai, klientas turi tokių įžvalgų, kurios “aš manau” paverčia realiu pagrindu darbui. nėra tam laiko. laikas – pinigai. o pinigų arba gaila, arba nėra. tai ir švaisto, kas netingi, kur netingi. kai tai daroma ne iš valstybes (t.y. mano kišenės) – į sveikatą :)