Sunku vertinti visą „Mes galime padėti kitiems“ kampaniją (joje ir fotografijų parodos, radijos laidos, Lietuvos apskričių bibliotekose rodomi filmai, publikuojami straipsniai regioninėje ir nacionalinėje spaudoje), tačiau labdaros ir paramos fondo “Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras” užsakymu susuktas socialinis klipas (projektą „Mes pasirengę“ remia Europos Komisija, iš dalies finansuoja LR Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijos) patenka į kategoriją “vidiniam vartojimui”. Akivaizdu, kad dirbant su dideliais projektais reklamos užsakovai taip įsisuką į problematiką, jog gali atrodyti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gula ir keliasi galvodamas apie žodžio laisvę Baltarusijoje ar badą Moldavijoje (rimtai?). Gerai, kad “Delfi” šis klipas ėjo su paaiškinimu “TV klipe simboliškai parodoma, kad paramą gali teikti kiekvienas iš mūsų ir ji tampa neįkainojama. Antena baltarusiui leidžia ištrūkti iš politinės izoliacijos ir pamatyti pasaulį, geros rūšies grūdai ukrainiečiui – didelį derlių, šaldytuvas moldavui – išsigelbėjimą nuo bado, lėlė armėnų mergaitei – vaikišką vaikystę.”, bet ką daryt jeigu jį pamatei per TV? Ar (socialinė) reklama turi būti suprantama tik su lydinčiu aiškinamuoju raštu?
Daugiau apie kampaniją http://pagalba.org/
gaila, kad pirma perskaičiau tekstą, o po to pažiūrėjau video. tai niekad nebesužinosiu ar būčiau supratus video savaime ar ne (: turbūt ne. bet mintis visai nieko
Mintis, kad kiekvienas galim padėti, žinoma, yra ir gera, ir sveikintina, bet dėl jos pateikimo… Na, ar gi taip sunku pažiūrėti į reikalą iš šalies ir nuspręst, ką darytum, jeigu tokią reklamą pamatytum per TV? Net jeigu suprastum…
Aš pirmiau pažiūrėjau klipą, tik po to paskaičiau tekstą. Tai klipo be teksto likčiau nesupratusi.
sąžininga autoriaus kritika. nors klipo idėja faina, panašu, kad per mažai pasėdėta ties šiuo darbeliu